Kai numirsui, j ūs ukastit
Mane ant kurgano,
Tarp plačiụ gimnites stėpiụ,
Ukrainoj mano,
Kad matyčiau pievas, Dnieprạ,
Jo pakrantẹ gūdiạ,
Kad regėčiau, kad girdėčiau,
Kaip jis staudia, ūia.
Kai nune i Ukrainos
I marias giliạsias
Prieụ krajuạ jis paliksiu
Kalnus a, plačiạsias
Pievas ir prie Dievo sosto
Tada nukeliausiu
Pasimelsti o lig tolei
Neinau aukčiausio!
Kai ukasite, sukilkit,
Pančius sudauykit
Ir krauju piktụjụ prieụ
Laisvẹ aplakstykit!
Ir manẹs eimoj laisojoj.
Naujoj ir laimingoj,
Neumirkit paminėti
odeliu irdingu.
переклав Антанас Венцлова